vakar

Žodis „vakar“ yra vienas pagrindinių laiko prieveiksmių lietuvių kalboje. Jis nurodo artimiausią praeities tašką – dieną, kuri ėjo prieš dabartinę dieną. Tai bazinis žodis, kurį pradedantieji mokytis lietuvių kalbos sužino vieną pirmųjų, nes jis būtinas pasakojant apie nesenus įvykius ir kasdienę patirtį. Jis yra nekaitomas, todėl jo forma visada išlieka tokia pati.

Kadangi „vakar“ nurodo praeitį, sakinyje jis beveik visada derinamas su būtojo laiko veiksmažodžiais (pvz., „vakar buvau“, „vakar skaičiau“). Svarbu atkreipti dėmesį į žodžių tvarką: lietuvių kalboje „vakar“ dažnai eina sakinio pradžioje, norint pabrėžti laiką, arba po veiksmažodžio. Jis yra neutralus ir tinka visuose stiliuose.

Dažniausiai šis žodis sutinkamas kasdienėje kalboje, pasakojant apie dienos darbus, susitikimus ar oro sąlygas. Jis taip pat dažnai naudojamas junginiuose su paros laikais, pavyzdžiui, „vakar vakare“ arba „vakar ryte“. Taip pat jis dažnas lyginamosiose konstrukcijose, kai lyginama šiandienos situacija su praėjusios dienos situacija.

Reikia skirti „vakar“ nuo „užvakar“ (diena prieš vakar). Taip pat pradedantieji dažnai painioja „vakar“ su daiktavardžiu „vakaras“, kuris reiškia paros metą. Nors jie turi tą pačią šaknį, „vakar“ yra nekaitomas prieveiksmis (yesterday), o „vakaras“ – linksniuojamas daiktavardis (evening). Pavyzdžiui, sakinys „Vakar buvo gražus vakaras“ iliustruoja abiejų žodžių skirtumą vienoje vietoje.