kas

„Kas“ yra vienas pamatinių lietuvių kalbos žodžių, priklausantis klausiamųjų-santykinų įvardžių grupei. Jis yra universalus, nes lietuvių kalboje (vardininko linksnyje) tas pats žodis vartojamas tiek klausiant apie žmones (angl. 'who'), tiek apie daiktus ar reiškinius (angl. 'what'). Tai vienas pirmųjų žodžių, kurį išmoksta pradedantieji, nes be jo neįmanoma suformuluoti pagrindinių klausimų apie aplinką. 2) Vartojimo modeliai: Svarbiausia šio įvardžio savybė – linksniavimas. Nors jis neturi giminės formų (tas pats „kas“ tinka vyrui, moteriai ir medžiui), jis kinta linksniais: Kas (Vardininkas), Ko (Kilmininkas), Kam (Naudininkas), Ką (Galininkas), Kuo (Įnagininkas), Kame (Vietininkas - vartojamas retai, dažniau keičiamas „kur“). Sakiniuose „kas“ gali eiti veiksniu („Kas čia yra?“) arba papildiniu („Ką tu matai?“). 3) Įprasti kontekstai: Žodis vartojamas visuose stiliuose. Kasdienėje kalboje jis padeda nustatyti tapatybę („Kas tu esi?“). Oficialioje kalboje jis dažnai vartojamas kaip jungtukas, jungiantis pagrindinį sakinį su šalutiniu („Sutartyje nurodyta, kas yra atsakingas už remontą“). Filosofiniame kontekste „kas“ padeda kelti būties klausimus. 4) Panašių žodžių palyginimas: Pradedantieji dažnai painioja „kas“ ir „kuris“. Pagrindinis skirtumas: „kas“ klausia apie bendrą tapatybę, o „kuris“ – apie pasirinkimą iš tam tikros grupės (angl. 'which'). Pavyzdžiui, „Kas tai?“ (identifikacija), bet „Kuris tavo?“ (pasirinkimas iš kelių objektų). Taip pat svarbu nesumaišyti su neapibrėžtaisiais įvardžiais „kažkas“ (kažkoks asmuo ar daiktas) ar „niekas“ (nebuvimas asmens ar daikto).