su

Prielinksnis „su“ yra fundamentalus lietuvių kalbos elementas, naudojamas jungti žodžius ir rodyti jų tarpusavio santykį. Pagrindinė jo funkcija – nurodyti kompaniją arba priemone atliekamą veiksmą. 2) Vartojimo modeliai: Svarbiausia taisyklė mokantis „su“ yra tai, kad po jo einantis daiktavardis ar būdvardis privalo būti įnagininko linksnyje (Instrumental case). Pavyzdžiui: „su draugu“ (vyr. g.), „su seserimi“ (mot. g.). Jei naudojami keli žodžiai, visi jie derinami: „su geriausiu draugu“. 3) Dažni kontekstai: Dažniausiai „su“ sutinkamas kasdienėse situacijose kalbant apie socialinius ryšius („einu su mama“), maistą („kava su pienu“), transportą ar įrankius („rašau su pieštuku“) bei sveikinimus („su šventėmis“). Taip pat jis gali nurodyti būdą, kaip kažkas daroma, pavyzdžiui, „dirbti su meile“ ar „kalbėti su baime“. 4) Panašių žodžių palyginimas: Nors „su“ yra pagrindinis bendrystės rodiklis, pradedantieji kartais jį painioja su prieveiksmiais „kartu“ ar „drauge“. Skirtumas tas, kad „su“ yra prielinksnis, reikalaujantis daiktavardžio po savęs, o „kartu“ gali stovėti vienas sakinio gale (pvz., „Mes einame kartu“ vs „Aš einu su juo“). Taip pat svarbu nepainioti su priešdėliu „su-“, kuris pridedamas prie veiksmažodžių ir keičia jų prasmę (pvz., „valgyti“ -> „suvalgyti“).