diena

Žodis „diena“ yra vienas iš pagrindinių laiko sąvokų lietuvių kalboje. Jis priklauso pirmosios linksniuotės moteriškosios giminės daiktavardžiams. Tai bazinis žodis, kurį kiekvienas besimokantis lietuvių kalbos sužino pačioje pradžioje, nes jis yra neatsiejama kasdienio bendravimo dalis. 2) Vartojimo modeliai: „Diena“ yra labai lankstus žodis. Jis gali būti vartojamas vardininko linksniu įvardijant reiškinį („Šiandien yra graži diena“), kilmininku nurodant priklausomybę („dienos šviesa“) arba galininku nurodant trukmę ar dažnumą („dirbu visą dieną“, „sportuoju kiekvieną dieną“). Svarbu paminėti, kad lietuvių kalboje laiko aplinkybės dažnai reikalauja galininko linksnio (ką? – dieną). 3) Dažni kontekstai: Šis žodis dominuoja trijose srityse: etikete, planavime ir gamtos aprašymuose. Etiketo prasme „Laba diena“ yra universaliausias pasisveikinimas, tinkantis tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje. Planuojant laiką, naudojamos konstrukcijos „darbo diena“ arba „poilsio diena“. Gamtos kontekste „diena“ priešinama „nakčiai“. 4) Panašių žodžių palyginimas: Dažniausia painiava kyla tarp žodžių „diena“ ir „para“. Nors angliškai abu dažnai verčiami kaip „day“, lietuvių kalboje „para“ apima lygiai 24 valandas (nuo vidurnakčio iki vidurnakčio), o „diena“ dažniau asocijuojasi su laiku, kai žmonės budi ir dirba. Kitas panašus žodis yra „dienovidis“, tačiau jis vartojamas retai ir nurodo tikslų laiką, kai saulė yra aukščiausiame taške.